Pirmasis Lietuvoje tarptautinis konceptualus ambient / industial festivalis tikrai turėjo ką parodyti ir pasiūlyti. Visų pirma - žymūs kolektyvai. Viso festivalyje dalyvavo devynios trijų šalių grupės ir projektai, kiekvienas jų pateikė ne tik muzikinę, bet ir video programą. Švedija ir CMI pristatė net keturis vienus iš garsiausių savo ambient/industrial projektų - Deutch Nepal, Raison d'etre, Institut ir Bocksholm. Iš Latvijos atvyko Claustrum bei Error, o Lietuvą atstovavo geriausi tamsios ir eksperimentinės muzikos projektai Girnų Giesmės, Donis ir Šnare.sys. Galiausiai klausytojui buvo pristatytas tikrai platus elektro muzikos spektras - nuo industrial iki power electronics, nuo tradicinio ambient iki noise ir experimental.

Festivalio atidarymą pradėjo visiems puikiai pažįstamas projektas, industrinės muzikos Lietuvoje pradininkas - Girnų Giesmės. Na, kaip visuomet, GG pristatė įdomią ir unikalią programą. Tai buvo valanda gilios ir hipnotizuojančios muzikos bei ritmikos. Prisipažinsiu, jog man tai buvo vienas iš geriausių matytų GG pasirodymų.

Donio programa mane gana nustebino savo skambesiu. Kaip supratau, buvo pristatyta nauja medžiaga iš greitai išeisiančio albumo "Vacuum". Naujoji medžiaga tikrai buvo vakuuminė muzika - šaltas ir slegiantis ambient'as su labai gerai užmaskuota ritmika. Kažkaip keista buvo panirti į Donio niūraus garso apsuptį - ypač po neseniai kūrėjo išleisto skaidraus ir krištolinio "Sotvaro". Vistik programa buvo įdomi.

Latviai Claustrum, daugelį maloniai nustebinę savo programa festivalyje "Kunigunda Lunaria 2003" ir šįkart nepaliko abejingų. Užbėgsiu šiek tiek į priekį ir vistik pripažinsiu, kad Claustrum man pačiam paliko didžiausią įspūdį ir net "pramušė" mano taip seniai norėtus pamatyti Raison d'etre. Savo grojamos muzikos netalpinantys į stilistinius rėmus, bet skirstantys į atskirus konceptus, tokius kaip martial industrial, sympho industrial ir pan., šįkart trys vaikinai taip pat derino įvairius stilistinius skambesius: nuo power elektronikos iki impozantiškų industinių "maršo" ritmų, pridedant kamerinius - sympho intarpus. Taip pat buvo nuostabu stebėti, kaip muzika derinama prie video: gotikinių pastatų, grimuarinės - kabalistinės estetikos, ritualizuoto žaidimo spalvomis. Iš tiesų, tai aplamai buvo vienas iš geriausių mano matytų muzikos ir video suderinamumo pavyzdžių.

Raison D'etre šiam vakarui parinko ramų ir lėtą ambient'ą su minimalia ritmika. Šiek tiek nusivyliau nesulaukęs charakteringo Raison'ams choralų ir erdvinio medieval - industrial. Latentinis - embrioninis skambesys - tai buvo mano pirmasis įspūdis perklausius (ir peržiūrėjus) Raison pasirodymą. Beje, video neįprastai priminė Tarkovskio stalkerišką "zonos" estetiką: apleistų namų griuvėsiai, krūmynai, lietaus lašai ... Įdomu, kaip Raison muzika skambėtų minėtame filme? Iš esmės, kaip ir buvo galima tikėtis, Raison d'etre pasirodymas buvo kokybiškas ir atliktas su atsidavimu.

Kol ruošėsi Lina Baby Doll su Deutch Nepal, daugelis salėje smalsiai spėliojo, kokioje girtumo stadijoje yra žymusis menininkas. Paaiškėjo, jog vis dar pakenčiamoje ;) Kol Lina Baby Doll knebinėjosi su laidais, į sceną įsiveržė neįprastai greitai pasikeitusi Raison'ų siela Peter Andersson, ant galvos užsirišęs skarelę, apsimovęs žalias pėdkelnes, apsivilkęs geltoną chalatėlį ir užsimovęs geltonas namų šeimininkės gumines pirštines. Visi požymiai rodė, kad žymusis menininkas yra neblogai įkalęs: nors per savo paties pasirodymą vos prieš penkioliką minučių to visai nebuvo galima pastebėti. Išprašęs iš scenos Peter'į, Lina Baby Doll pradėjo savo pasirodymą. Gaila, tačiau man neteko matyti Deutch Nepal pasirodymo rudenį. Kiek girdėjau, tą kartą programa buvo intensyvesnė nei šį - tačiau šįvakar sugrota buvo būtent tai, ką aš ir norėjau išgirsti iš Deutch Nepal. Įdomūs perėjimai nuo ritualistinės ritmikos prie tamsaus industrialo, agitacinių skanduočių semplai, viską paįvairinant "buitiniais" efektais - beje, labai tiksliai intonuojamais pagal muzika: kaukštelėjimai alaus buteliais, gitaros stygų virpinimas keistu prietaisėliu, išgaunant masyvų ir netikėtą skambesį ir t.t. Taip.., ir tikslus bei atkaklus Lina Baby Doll vokalas: nepamirštant nesuprantamų gestų atkakliems paparaciams ;)

Daugelio dėmesį pasirodymo metu traukė video programa: lengvos pornografinės scenos su ganėtinai freak motyvais ;) Įdomu buvo stebėti, kaip muzika įsilieja į mechaninius striptizo ar dialogų kadrus. Pasirodymas truko apie valandą, ir, manau, niekas neliko nusivylęs pateikta medžiaga.

Netrukus Deutch Nepal scenoje pakeitė kitas švedų projektas - Institut. Daug kalbėta ir rašyta apie šį projektą, tačiau, tiesą sakant, pasirodymas man nepadarė jokio didesnio įspūdžio. Iš esmės muzika buvo gana agresyvus garsų srautas, dabar moderniai vadinamas power electronics (vistik su šiokiomis tokiomis aliuzijomis į ritminį noise) papildytas agresyviu vokalu. Neneigiu Institut profesionalumo ir ypač sumanios manipuliacijos žemais dažniais, kurie vertė virpėti visą kūną, - tačiau programa man pasirodė šiek tiek monotoniška. Galbūt todėl, kad nesu didelis tokios ir panašios muzikos mėgėjas ... Vistik ankstesni studijiniai Institut darbai man imponuoja labiau, nei šį vakarą girdėta programa. Video - niūrūs "industriniai" peizažai: vamzdynai, fabrikai, gamyklos, metalas. Šiaip ar taip, video prie muzikinės medžiagos derinosi pakankamai gerai.

Toliau scena vėl atiteko vakaro pažiboms - Linai Baby Doll bei Peter Andersson (taip ir nepakeitusio savo išvaizdos po apsireiškimo prieš Deutch Nepal ;) ir jų bendram projektui Bocksholm. Kaip byloja "legenda", projektas pavadintas abiejų kūrėjų gimtojo miestelio vardu, o pats projektas skirtas išreikšti neapykantą miestelio pramoninei kultūrai, užteršusiai ir suniokojusiai gamtą. Tai buvo tikras industrial tiek muzikine, tiek estetine prasme. Nekordinuotai po sceną judantys abu atlikėjai (nepamirštantys pasistiprinti alumi ir Rygos balzamu ;) vistik sugebėjo išgauti sinchroninį garsų ir efektų (beje, jau naudotų praeituose soliniuose pasirodymuose: skardos lakštai, gitaros stygų virpinimas kažkokiu keistu prietaisu) skambesį, siekiant sukurti įdomią machanizuotą mašinų ritmiką. Žinoma, nebuvo apsieita ir be tradicinių abiejų menininkų kūryboje mėgstamų vokalinių semplų. Video buvo sukompiliuota iš archyvinių kadrų apie minėtąjį miestelį: draugiški lentpjūvės darbai, staklės, gamyklos, kaminai. Menininkų norimą sukurti idustializmo ir pramonės efektą stiprino į salę nuolatos paleidžiamų dūmų tumulai. Na, Bocksholm iš visų vakaro projektų man labiausiai patiko savo konceptualumu.

Po švedų scena atiteko latvių projektui Error. Nieko daug negaliu pasakyti, kadangi atliekamas noise nelabai pasižymėjo dideliu išradingumu. Iš esmės skambesys buvo gana nykus ir monotoniškas, ir jau po dešimties pasirodymo minučių tapo aišku, kad nieko naujo nepavyks išgirsti.

Gaila, tačiau nebesulaukiau festivalio uždarymo ir paskutinio projekto - lietuvių Shnare.sys. Vistik neabejoju, kad menininkas, kaip ir per visus pasirodymus, pristatė kokybišką ir unikalią programą.

Reziumuojant: festivalis tikrai pavyko. Gera organizacija, geras garsas, savitą muziką kuriančios grupės. Labai tikiuosi, kad festivalis gyvuos ir toliau. Lietuvai reikia tokių laisva, "independent" dvasia vykstančių renginių - tą, manau, įrodė ir gana gausus žiūrovų būrys, - beje, toks pat tarptautinis, kaip ir pati renginio programa.

Lauksim kito renginio.