MK9 koncertas Vilniuje - PE misija įvykdyta.

Nors "MK9" aka "Death Squad" pasirodymas Vilniuje įvyko gana seniai, balandžio 22 dieną, "Autarkeia" mato prasmę paskelbti savo nuomonę apie šį "INTRO" klubo organizuotą renginį, kuris besidomintiems "industrial" subkultūra sukėlė tokias prieštaringas emocijas, o man asmeniškai davė labai vertingos medžiagos apmąstymams apie vietinę, tai yra - Pabaltijo, "underground" kultūrą ir joje besisukančius žmogeliukus. Galiu drąsiai teigti, jog nė vienas prieš tai buvęs renginys, kuriame teko lankytis, nebuvo toks vertingas tam tikroms išvadoms padaryti. Po jo tiesiog pajutau savotišką nušvitimą. Užbėgdamas už akių turiu pareikšti, kad anksčiau buvau idealistas ir mąsčiau, jog Lietuvos "underground" publika yra, be abejonės, šaunūs, praregėję žmogeliukai, sugebantys įvertinti kiekvieną aktualesnį bet kokiai subkultūrai priskirtiną reiškinį nepakliūdami į stereotipų pinkles. Gaila, bet po "MK9" provokuojančio pasirodymo suvokiau, kad tai iliuzija. Bet apie viską nuosekliai.

Vieną vakarą kažkokiame renginyje prie manęs priėjo gerai žinomas gumunkulas ir pranešė, kad "INTRO" klubas ruošiasi atsitempti garsų "noise" menininką "MK9". Projekto pavadinimas man buvo nepažįstamas. Tad pamaniau, kad "INTRO" be honoraro "užbookino" dar vieną Vakaruose nepripažintą "loptopinį pseudonoise looserį" ir iš to bandys išlaužti kuo daugiau pelno. Tačiau vėliau sužinojau, kas slypi už pavadinimo "MK9". Tai visai šviežias pasaulyje garsaus "power electronics" projekto "Death Squad" klonas, žinomiausias JAV vakarinio kranto ekstremalios muzikos atlikėjas. Be to, likus savaitei iki Michael'io Nine pasirodymo Vilniuje, mačiau jo koncertą Berlyne ir supratau, kad "INTRO", su savo tradiciniu lietuvišku požiūriu į renginių organizavimą, rizikuoja stipriai pasigaidinti bei mesti įtarimo šešėlį ant kitų Pabaltijo organizatorių pasaulinėje "power electronics" bendruomenėje.  Kad taip neatsitiktų, nusprendžiau konsultuoti "INTRO" organizatorius, kaip geriau organizuoti šou, tačiau geros valios neužteko. Kauniečiai, kurie taip pat norėjo suorganizuoti "MK9" šou savo mieste, po užsitęsusių derybų elektroniniu paštu, atsisakė priimti amerikietį net tada, kai šis sutiko groti be honoraro. O kažkoks latvių "zinemaker'is", su kuriuo Michael'is bendravo, tiesiog patingėjo perduoti atlikėjo pageidavimą pagroti Rygoje rimtesniems "industrial" renginių organizatoriams. Todėl į Vilnių atlikėjas atvažiavo jau suformavęs tam tikrą nuomonę apie vietinį, turiu galvoje - Pabaltijo, renginių organizatorių lygį. Manau, nežiūrint į visas įdėtas pastangas pakeisti šią nuomonę, "INTRO" visu 100 procentų sustiprino amerikiečiui šį įspūdį renginio dieną. Visiška betvarkė klubo salėje, neveikinati aparatūra, nepaisomi atlikėjo prašymai dėl "soundcheck'o", pasirodymui ruoštis vis trukdantys pašaliniai žmonės - tik keletas priežasčių, dėl kurių visai nesinorėjo groti vietinei audiencijai. Betvarkės kulminacija buvo tuomet, kai, stebint tinginiaujantiems klubo darbuotojams ir į renginį susirinkusiems žmonėms, grojant žemiausio lygio popsui, mes su Michael'iu buvome priversti patys išsinešti iš salės suolus, stalus ir kėdes. Nors daug kartų prašėme tai padaryti "INTRO" žmonių, pagalbos nesulaukėme.

Taip pat ypatingai nuteikė vaikinai iš "Siempre No", už kurių "bookinimą" buvau atsakingas. Prieš savaitę iki renginio vaikinai entuziastingai sutiko groti ir taip pat entuziastingai atsisakė likus parai iki koncerto. Norisi ypatingai padėkoti McKarui, kuriuo vieninteliu turbūt galima pasitikėti visame lietuviško "underground" pasaulyje. Šis ne tik sutiko užpildyti "Siempre No" skylę, tačiau atliko aukščiausio lygio muzikinę programą, kuri, manau, būtų aktuali ne tik vietiniams šokėjėliams, bet ir pasauliui.

Renginys vėlavo apie 2 valandas. Todėl "INTRO" klubą paliko nekantriausi lankytojai. Tik po ultimatumo negroti, "INTRO" veikėjai galų gale prijungė du neveikiančius "subus" ir šlykštaus popso foną galima buvo pakeisti stipresne muzika. Vienas labai specifiniu būdu išgarsėjęs - Lietuvoje solidžiai apsivogęs, latvių veikėjas apie tai rašė: "Atrax Morgue, Brighter Death Now, Genocide Organ - nieko naujo". Iš tiesų nieko naujo publikai pateikti ir nesiruošiau. Miksavau tai, kas man patiko. Vis dėlto, įdomu, kiek žmonių Lietuvoje ar Latvijoje yra girdėję tuos pačius Atrax Morgue, Brighter Death Now. Neabejoju, kad tokių yra nedaug. O kiek žmonių yra įsigiję nors vieną originalią kompaktinę plokštelę? Kiek atsimenu, tas pats garsusis latvis, kaltinęs mane neoriginalumu, dar visai neseniai vos ne ant kelių kaulijo įrašyti panašios muzikos į CDR.

Po šaižaus mikso, kuriuo pradėjau renginį, savo daugiau nei pusvalandį trukusią programą pristatė McKaras. Įprastai ignoruoju šio žmogaus "techno" pasirodymus, nes šio stiliaus nemėgstu. Tačiau tą vakarą McKaras pakėlė viso renginio nuotaiką ir tiek aš, tiek klubo lankytojai buvome įtraukti į super audiovideo šou. Vilkėdamas SS tankisto uniformą, per video projektorių paleidęs rūsčią karo dokumentiką apie vokiečių puolamą Stalingradą, McKaras pradėjo nuo labai griežto "noise", kuris iš pradžių man priminė labai vykusį "CCCC" ir "HydraHead9" garsinį hibridą, tačiau kartu buvo labai savitas. Paterorizavęs klausytojus aštriais garsais, McKaras garsą struktūrizavo ir klausytojai pradėjo šokti pagal labai aštrų Ant-Zen grupėms būdingą ritmą, kuris vėliau organiškai peraugo į veržlų elektroninį "drone ambient". Salėje buvau per visą pasirodymą ir jis man paliko didžiulį įspūdį.

Michael'is Nine savo "message'ui" ruošėsi keletą valandų. Jis sėdėjo kažkur salės gilumoje ir su niekuo nebendravo. Esu girdėjęs apie amerikiečių "power electronics" atlikėjams būdingą savotišką prieškoncertinį "trainingą". Šį kartą teko jį stebėti betarpiškai. Šou prasidėjo JAV himno transliacija ir didžiule plevėsuojančia tos pačios valstybės vėliava dvejuose video projekcijos ekranuose. Michael'is klupėjo ant kelių už kelių metrų nuo žiūrovų ir, įsikniaubęs į delnus, lėtai lingavo. Su šiuo žmogumi man teko pabendrauti kelias dienas prieš koncertą. Todėl žinau, kokią didžiulę gėdą ir skausmą jis jaučia gyvendamas JAV. Valstybėje, kurios dar niekas nepranoko nusikaltimais pasauliui. Salėje kažkas pradėjo švilpti. Sunku pasakyti, ar tai buvo skirta "MK9", ar skambančiam JAV himnui ir vėliavai videoprojekcijoje. Netrukus salėje viskas pasikeitė. Videoprojekcijoje matėsi G. W. Bush'as besiglebėsčiuojantis su arabų šeichais, o griežtame muzikiniame fone galima buvo atpažinti iškraipytus arabiškus motyvus. Nafta, karas, nusikaltėliai ir aukos. Matant pasaulį valdančių nusikaltėlių ignoruojamą Irako karo dokumentiką, joje užfiksuotus suluošintus vaikus ir  krūvas lavonų, kilo kaip tik šios asociacijos. Trečioji trumpo "MK9" performanso dalis prasidėjo dokumentiniais vaizdais iš San Francisko. Didelės prieškarinės demonstracijos ir tai, kaip su jomis susidoroja vietos bei federalinė policija. Demonstrantų kūnuose skylės nuo guminių kulkų, kraujosrūvos nuo lazdų, ištisi gatvių karai. Šių vaizdų fone Michael'is lakstė po salę ir šaukė kiekvienam į veidą: "Štai koks demokratijos veidas iš arti! Tokia yra JAV! Nustokite juoktis, paskui jūsų eilė!" Tarp žiūrovų įsivyravo rimtis.  Kai kurie aiškiai buvo šokiruoti to, ką pamatė. Be to, kiek žinau, jie pamatė kadrus, kurių niekada nerodė nei JAV, nei apskritai pasaulio žiniasklaida. Paskutinis video akcentas buvo šiurkščiausias. Publika pamatė dokumentinius vaizdus, kaip iš JAV karinio malūnsparnio šaudomi civiliai irakiečiai. Salėje buvo girdėti nuostabos kupini aikčiojimai. Įdomu - kad būtent vaikinai netoliese komentavo, kaip visa tai baisu.

Pasirodymas, kaip įprasta "MK9", neviršijo 20 minučių, tačiau abejingų neliko. Tai patvirtino koncerto atgarsiai, kuriuos teko skaityti ir girdėti. Vieni atkakliai tvirtino, kad čia politika, o ne menas, kiti dejavo, kad šiame pasirodyme nėra nieko gražaus, o viena mergina vakaro pabaigoje pareiškė, kad jai "MK9" šou nepatiko, nes jis neparodė nieko naujo ir viskas yra žinoma. Todėl visa tai būtų aktualiau Amerikos auditorijai. Tačiau visi šie inkštimai man labai priminė sočių amerikiečių ir tingių europiečių, mąstančių medios sukurtais stereotipais, postringavimus. Aš šio koncerto neorganizavau. Tad neturiu jokio pagrindo ginti paties renginio, tačiau kaip žiūrovas turiu teisę į savo nuomonę apie "MK9" pasirodymą.

Ne paslaptis, kad meno pagrindinis tikslas - daryti poveikį, o priemonės neturi reikšmės. Esu įsitikinęs, kad tikslui pasiekti tinka visos priemonės. Tad kodėl gi menas negali tapti nuomone, informacija apie politiką arba pačia politika? Kas nustatė ribas? Juk tai cenzūra. "Power electronics" yra viena iš brutaliausių meno formų, kuri visada ieško aktualiausių arba labiausiai šokiruojančių motyvų visiškai nesiskaitydama su klausytoju. Dažnai ši meno forma yra tiesiog tiesmukiška informacija, pateikianti sustiprintą, ryškią, todėl sunkiai priimtiną interpretaciją, kurios tikslas - atakuoti ir įtraukti į veiksmą pasyvų klausytoją. Dėl šios priežasties visada lieka nuviltos stereotipiškai mąstančios vidutinybės, kurios būna išprovokuotos atverti joms neįprastas pažinimo sritis. Manau, didžiausias nepasitenkinimas "MK9" pasirodymu ir kilo dėl to, kad daugelis gavo ne tai, ko tikėjosi. Vietoj abstraktaus, nepavojingo "noise", jie išgirdo modifikuotus socialinės tikrovės garsus, persunktus griežta, atvira ideologija, kurios pamatą sudarė tiesmukiškas informacinis šokas. Tokiai terapijai, manau, ir nebuvo pasiruošę pasyvūs, stereotipiškai mąstantys Lietuvos konformistai, kurių, beje, nebuvo tiek daug, kiek, pavyzdžiui, sulindo į nuobodų, tačiau labai išreklamuotą nukaršusio Masami Akita aka "Merzbow" koncertą. Esu įsitikinęs, kad šiais laikais, kaip ir visais kitais, tikrasis menas yra opozicija vyraujančiai stereotipinei daugumos nuomonei, kurią formuoja oficiali galingųjų propaganda. Todėl tikrasis menas negali netapti politine kritika, nukreipta prieš propagandą. Jis negali netapti tiesmukiška, brutalia informacija, kurios kertinis akmuo - teisybė ir tiesa, dažniausiai nieko bendro neturinti su įprastai sentimentaliai suprantamu grožiu. Aš netikiu, kad teisybė ir tiesa gali būti suprantama tingiam, bailiam konformistui, ypač turinčiam specifinį lietuvišką mentalitetą. Pastarasis turbūt supras "MK9" "message'ą" tik tuomet, kai koks nors arabas jam grasins nupjauti galvą už tai, kad ir Lietuvos kareiviai prikišę nagus prie Irako okupacijos. Kažin, ar dėdė Semas išmokės jo artimiesiems kompensaciją. Daugelio nusivylusių "MK9" koncertu naudai galėčiau pastebėti, kad jie nelabai išmano apie "power electronics" kultūrą ir tapo gerai suplanuotos provokacijos aukomis. Kaip kažkada tokiomis aukomis tapdavo atėjusieji į "Whitehouse" koncertus, kuriuose po penkiolikos minučių šou kildavo muštynės. O tų Lietuvos "underground" scenos veikėjų, kurie dedasi apie ją išmanantys, koncerte nebuvo išvis. Iš jų mačiau tik poną Barą, kuris girtas pusę renginio sąžiningai pramiegojo. Tačiau išgirdęs plėšrų "MK9" foną, prabudo ir angliškai keikdamasis nuėjo siautėti.  Beje, Baras pasigedo savo "Death Squad" kompaktinės plokštelės, kurią buvo atsinešęs į renginį dėl autografo. Tikiuosi, jis ją pametė. Kitaip tai dar kartą apibūdintų buvusius koncerte. 


Parašė Lashisha, 2004-07-19 

<< ATGAL