Interviu su LITHIVM aka Gustaf Hildebrand.

AUTARKEIA: Man neapsiverčia liežuvis pradėti interviu apie Lithivm nuo tradicinio klausimo: kada ir kaip tai prasidėjo? Tai aišku svarbu, tačiau daug įdomiau, ką tau iškrėtė tavo sukurtas Frankenšteinas, kad tu jį taip greitai numarinai? Juk išleistas tik vienas albumas “Threshold to Disharmony”, o gyvai bus atliktas pirmas ir paskutinis koncertas. Tai kokia yra ta mistinė istorija??? Kodėl Lithivm dingo, o atsirado Gustaf Hilderbrand?

GUSTAF H: Iš tikro viskas prasidėjo nuo vienos abstrakčios idėjos, kurią mėginau įsprausti į kokį nors muzikinį formatą. Man nedavė ramybės mintis apie ypatingą „siaubo“ garsą (jei taip galima jį pavadinti), kurį troškau perteikti, naudodamas įtaigias temas, kurios mane žavėjo. Lithivm veikla nutrūko, nes, tiesą sakant, buvau nuo jos apribojimų tiek muzikos, tiek temų atžvilgiu pavargęs. Ilgokai Lithivm muzika man nelabai kaip skambėjo, bet, manau, tas laikotarpis, greitai prabėgo. Neatmetu galimybės, kad ateityje kursiu muziką, primenančią Lithivm, tačiau greičiausiai jau savo vardu.

Betgi manau, kad surengti mažutį pirmą ir paskutinį atgimusios grupės koncertėlį bus labai įdomu. Tikiuosi, pasirodymas jums patiks!

A: Kas pastūmėjo tave kurti šį siaubingą košmarą? Turiu galvoje tavo asmeninę patirtį, o ne kultūrinę įtaką, sutik ne kiekvienas švedas ar šiaip žmogus kuria tokią baugią muziką?

G: Aš visuomet dievinau įtaigią muziką, kurios mintis nebūtinai aiškiai pasakoma, tačiau paliekama vietos pasireikšti vaizduotei. Mėginau tai atlikti Lithivm albume, t.y. sukurti tokią anti-utopinę siurrealių staklių ir žmogiškosios tragedijos atmosferą, o tada palikti viską aiškintis pačiam klausytojui. Man rodos, aš mėgaujuosi tokių vietų, kurios atrodo skirtos gyvenimo ir veiklos šurmuliui, tačiau yra mirusios, atmosfera ir kontrastais, puvimu ir tyla, tad pabandžiau visa tai sudėti į muzikinį formatą. Nežinau, ar aiškiai papasakojau, bet tai ne visai lengva išaiškinti, haha.

A: O jei jau palietėme savoką “įtaka”, tai atskleisk savo įkvėpimo šaltinius. Kokią literatūrą skaitai (jei skaitai apskritai), kokios muzikos klausai (kas tavo įkvėpėjai ir autoritetai), kokius filmu mėgsti ir apskritai ką veiki gyvenime, iš ko valgai duoną?

G: Be abejo, visi šie dalykai yra įkvėpimo šaltiniai. Negalėčiau nurodyti vienintelio autoriaus, kuris mane labiausiai įtakojo, tačiau neseniai skaičiau Neil Geiman knygą ir man tikrai patiko. Taip pat ir su muzika, bet man visad patiko Lustmord, Steve Roach, Robert Rich ir kiti panašūs atlikėjai. Kalbant apie filmus, vienu metu pats mėgstamiausias mano filmas buvo „Eraserhead“ (Trintukagalvis). Pamenu, kad pirmąsyk jį žiūrėdamas stipriai sirgau gripu, labai karščiavau ir buvau ilgai nemiegojęs. Ganėtinai įdomi būklė šio filmo žiūrėjimui.

Šiuo metu nieko ypatingo neveikiu, bet galbūt imsiu dirbti šių metų pabaigoj. Pažiūrėsim, kaip eisis, aš nesu tuo įsitikinęs. Viskas savaime išsispręs.

A: Kodėl savo vieninteliam albumui išleisti pasirinkai Cold Meat Industry leidyklą? O gal Roger K. pats atrado tave?

G: Kad jau CMI buvo taip gerai įsitvirtinus šiame versle, nusprendžiau nusiųsti jiems savo muzikos, o Rodžeris pasielgė labai mielai ir su manim susisiekė, kad pasiūlytų išleisti albumą.

A: Kaip vertini švedų industrial undergroundą: grupes, leidyklas, judėjimą? Ką išskirtum iš jų kaip vertą dėmesio ir kodėl? Kaip švedų visuomenė priima industrial? Ar egzistuoja cenzūra? Ar visuomenė taiko apribojimus albumų dizainui?

G: Industrinė scena čia gyva ir klestinti, mano manymu. Tiesą sakant, aš jos įdėmiai neseku. Visa laimė, daug cenzūros ar apribojimų meniniam apipavidalinimui ar kam kitam nėra. Manau, vyriausybė turi kur kas svarbesnių užsiėmimų nei kontroliuoti keistos elektroninės muzikos albumų viršelius. Bent jau aš tikiuosi, kad jie užsiima svarbesniais reikalais...

A: Tarp kitko kiek tau svarbus tavo albumų apipavidalinimas ir kas kuria jiems dizainą?

G: Albumo dizainas labai svarbu.  Žinoma, muzika yra svarbiausia dalis, bet, sakyčiau, puikus apipavidalinimas ir pakuotė gali muzikai suteikti visai kitą dimensiją. Lithivm albumą puikiai apipavidalino Tomas iš Ordo Rosarius Equilibrio. Tačiau mano paties vardu išleistų albumų apipavidalinimą kūriau aš pats ir man tas labai patiko, nes mėgstu kontroliuoti visus apipavidalinimo aspektus pats.

A: Ar nemanai, kad industrial judėjimas pasaulyje išsikvepia, kartojasi? Kokia tavo nuomone ateitis jo laukia? Kas jį galėtų pakeisti? Ir apskritai įdomi tavo nuomonė apie šio judėjimo prasmę? Ar manai, kad jis turi kažkokią išliekamąją vertę pasaulinėje kultūroje, juk daugelis leidyklų, grupių atsirado ir išnyko, o masės to dar nepriėmė, tai vis dar gilus undergroundas ir ši situacija mažai kinta. Žodžiu, industrial dar labai toli nuo to, ką pasiekė punk ar metal.

G: Neturiu supratimo, kas laukia ateityje, bet bus įdomu išvysti. Man industrinę muziką sunku apibrėžti, tad, manau, ji galėtų vystytis visomis kryptimis. Sakyčiau, ji dar nėra galutinai susiformavęs žanras, nes taip skiriasi nuo „tradicinės“ muzikos tuo, kad industrinės muzikos kūrėjai ir grupės dažnai naudoja visiškai kitokius, pvz., būgnų, bosų ar gitaros įrašymo būdus nei „normalios“ grupės. manau, kad išliekamąją vertę ji turi, nes akcentuoja temas ir problemas, kurias kitoms muzikos formoms sunkiau perteikti.

A: Įdomu, kaip tu žiūri į pastangas komercializuoti industrial? Esu susidūręs kai beatodairiškai fetišizuojamos garsesnės grupės, nors kai kurie jų albumai gana prasti ir atvirkščiai, ignoruojami naujokai, įrašę tikrai neblogą darbą. Ar tai neprimena pop scenos?

G: Na, taip, šiek tiek. Man atrodo, kad kai kuris žanras per ilgai gyvuoja, bent jau iš dalies tampa komercializuotas. Iš tikro nematau tame nieko keisto, juk taip surėdytas šis pasaulis. Vis dėlto aš sutinku, kad tai šiek tiek liūdna, kai talentingi muzikantai nepastebimi dėl kur kas žymesnių grupių.

A: Ar įmanoma Švedijoje pragyventi kuriant industrial muziką? Ir apskritai ar sunku gyventi menininkui Švedijoje???

G: Ne, tiesą sakant, iš to pragyvent neišeina. Tokia muzika nėra taip perkama, kad būtų galima iš to gyvent. Neabejoju, daugelis supranta tai. Šiuolaikinių technologijų pagalba nesunku būti išgirstam, bet pragyvent kur kas sudėtingiau.

A: Paskutiniai tavo darbai buvi išleisti Kanados leidykloje Cyclic Law ir švedų leidykloje Erebus Odora. Kodėl pasirinkai šias leidyklas? Tarp kitko girdėjau, jog Cyclic Law yra tam tikras klanas, kuris primena Cold Meat Industry šeimą. Kokie jo tikslai ir kas sieja jo narius?

G: Peteris iš Sophia (ir Arcana) man rekomendavo Cyclic Law, nes ten turėjo išeiti Sophia albumas. Tuo metu Lithivm veikla buvo sustabdyta, tad nusprendžiau nusiųsti ramesnės ambientinės muzikos, kurią įrašiau savo vardu. Tai išties malonūs leidėjai ir aš tiesiog dievinu originalias pakuotes, kuriomis galime naudotis. Kai klausotės atlikėjų, kurie leidosi Cyclic Law, tai šiek tiek primena ankstyvuosius CMI ir tai visai nėra blogai, jei norite žinoti mano nuomonę. Žinoma, tiek aš, tiek Peteris ir Karjalan Sissit taip pat leidomės CMI, tad, sakykim, tai visai normalu, jog abiejų leidėjų muzika panaši.

A: Ateities muzikiniai planai?

G: Šiuo metu įrašinėju naujos muzikos ir kol kas esu ja visai patenkintas. Ji šiek tiek primena Lithivm ar bent jau labiau juos primena nei paskutiniai du albumai mano vardu.

A: Ką žinai apie šalį, kurioje įvyks vienintelis Lithivm koncertas? Kaip ją įsivaizduoji?

G: Bijau, kad apie šią šalį žinau mažiau, nei norėčiau žinot. Bet man bus labai įdomu ją pamatyti. Aš pasiskaičiau apie tradicines turistų lankomas vietas ir apie kai kurias keistesnes įžymybes, kaip kad Kryžių kalnas. Pär iš Kammarheit man pasakojo, kad jūsų šalyje puikus maistas ir alus, o tai jau puiki pradžia.

A: Kokia tavo nuomonė apie Europos Sąjungą? Girdėjau švedai yra gana atsargūs su šia keista bendrija.

G: Taip, mes atsargūs. Švedija ilgokai nepriklausė jokioms tarptautinėms sąjungoms, tad įstojimas į ES buvo keistokas, nors manau, kad neblogai prisitaikėme. Manau, kad priėmę bendrą valiutą, toliau neisime.

A: Tu gyveni Stoholme. Visada norėjau paklausti, kodėl nugriovėte didžiąją savo senamiesčio dalį?

G: Tai išties keistas sprendimas. Jie buldozeriu nuvertė daugybę senų pastatų, kad atlaisvintų vietos baisiems „moderniems“ betono kubams, kuriose talpinami žmonės. Žinoma, šiandien reikėtų plačiau pasidomėt kodėl.

A: Ir paskutinis klausimas: jei Ulof Palme ateitų į Lithivm koncertą? Kaip reguotum? O jei George Bushas??

G: Baisiausiai nustebčiau ir jausčiausi pamalonintas.

A: Aš tai abu pasiųsčiau nachuy nuo scenos. Ačiū už interviu.

 

 


<< ATGAL