"POWEREVER" - gydyk mane smurtu. (festivalio apžvalga)

Netikėtai sutapo, kad 2004 m. spalio 9-oji buvo ilgai laukta diena Lietuvos sunkiausios muzikos gerbėjams. Vokalu, elektrinėmis gitaromis ir būgnais vienetai žemėje moka pagroti sunkiau nei vokalinis instrumentinis ansamblis "Cannibal Corpes". Sunkiausios elektroninės muzikos vandenyse, mėlynasis banginis - projektas " Slogun ". Vilniaus scenose šeštadienį triukšmavo ir vieni, ir kiti. Pasak draugo - "visų neapš..si". Teko rinktis. Sąmoninguoju gyvenimo laikotarpiu klausausi elektroninės muzikos, todėl jau nuo devynių vakaro trypčiojau prie lietuvių "pogrindinės muzikos šventovės" "Vault".

"Power electronics" - baisiausia, ką nuo Adomo laikų ausims sukūrė žmogus. Tai garsinis smurtas. Mizantropijos, nevaldomos agresijos ir neapykantos pritvinkusi muzika - postindustrinėse valstybėse tarpstančios "industrial" subkultūros dalis. Šis pykčiu ir pesimizmu varomas judėjimas, nukreiptas prieš Vakarų pasaulio nešamas problemas - žmogžudystes dėl populiarumo, karus ir planetos niokojimą dėl įtakos pasaulyje ir kitų paprastai vakariečiams primetamų bėdų. "Industrial" žmonės visuomenę mato "žiniasklaidos užliūliuotą", todėl nepastebinčią savo "puvimo". Nenuostabu, kad ši "kultūrinė filosofija" gimė JAV.

Anot šių, mažų mažiausiai keistų žmonių, viena iš priemonių pasauliui gelbėti - "Prievartos terapija" ("Therapy through Violence") - bene žiauriausia ir smurtiškiausia meno formų. Garso efektais iškraipytas vokalas, brutalūs galingiausi garsai, iškrypėliški videokūriniai, net fizinis kontaktas su žiūrovais - kelios raiškos priemonės. Visa pasitelkiama siekiant sukrėsti žiūrovą, priversti pajusti tai, ką patiria tikrojo smurto aukos.

Lietuvoje šios kol kas itin nepopuliarios subkultūros židinys - organizacija "Autarkeia" . Jai priklausantys veikėjai jau kelerius metus šiurpina Lietuvos pogrindininkus griežčiausios elektroninės muzikos renginiais. "Slogun" ir komanda ne pirmos "power electronics" žvaigždės mūsų šalyje. " Deutsch Nepal", " Aube" - pasaulinio lygio atlikėjai, jau groję mūsų scenose. Kaip abu tik ką paminėti renginiai, taip ir festivalis " Powerever" rengėjams atnešė nemenkų finansinių nuostolių. Tačiau vienas "Autarkeia" narių Lashisha (Paulius Katkevičius) tik necenzūriškais žodžiais koneveikia, kaip ir visose srityse, pasyvius lietuvaičius. O štai veiklos niekaip nenutraukia. Greičiausiai todėl būrelis "indusrtrial" prijaučiančių lietuvių dovanoja Lashishai už jo itin bjaurų būdą.

Nuo 21 iki 2 val. vykusiame festivalyje dalyvavo 5 projektai. Triukšmus pradėjo kur kas sunkiau, nei įprastai, užgrojęs vienintelis tądien pasirodęs lietuvis Donis. Apie valandą trukęs takelis iš kitų išsiskyrė erdviniais ir labais sodriais žemais garsais, kurie nuo decibelų vertė drebėti visą kūną ir, atrodė, skverbėsi kiaurai. Manau, nemažai potyrių išgyventų ir kurčiasis, kadangi toli gražu ne tik klausa teikė estetinius potyrius. Tik jis negausiai susirinkusius veikė ir vaizdinėmis priemonėmis - stroboskopu ir dūmais Donatas Bielkauskas gerokai sustiprino įspūdį.

Svečiai scenoje atrodė kitaip nei mūsų tautietis. Lietuvis užsidengė dūmais palikęs klausytojus vienus. O visi svečiai kreipė akis į save, demonstravo savo neapykantą. Baigdami pasirodymus bepročiai tiesiog staiga išraudavo laidus iš jungčių ir ką tik po vos pakeliamo triukšmo stodavo visiška tyla. Efektas stulbinantis. Nenuspėjami, įsiutę, lyg beprotybės ribą pasiekę žvėrys tik nutilus garsams jau žvelgdavo ramūs kaip pats Zenonas Vaigauskas.

SKM-ETR (Chrisas McDonaldas), svečias iš Kanados, prieš dieną koncertavęs Rygoje, apsinuodijo. Tad pagrojęs vos 10 minučių nutraukė pasirodymą.

Smurto ir pagiežos kupinas Control (Thomas Garrisonas) triukšmams pritarė, mano manymu, nepakankamai garsiu vokalu. Tačiau energija tiesiog sprogo. Garsai sukūrė įtampos ir pagiežos kupiną atmosferą ir aš paskutines minutes nuoširdžiai laukiau pertraukos. Tiesa, pauzės tarp pasirodymų trukdavo apie pusvalandį. Jungdami garsą generuojančius įrenginius atlikėjai užtrukdavo. Žiūrovai tuo metu galėjo pasiklausyti triukšmų iš kompaktinių plokštelių. Žinoma, garsas būdavo pritildomas. Manau, nieks nebūtų supykęs, jei pauzės būtų buvusios dar ilgesnės. Poilsis smegenis ir ausis paruošdavo naujai smurto garsų dozei.

Nuvylė Slogun. Trijų projekto lyderiui talkinusių jaunuolių grojama muzika kėlė erzulį. Daug aukštų, ausis draskančių garsų. Nebuvo efektingai kūną drebinančių žemų garsų, tai, manau, turėjo kompensuoti projekto lyderio Johno Balistrerio improvizuoti tekstai. Jo efektais iškraipytas vokalas skambėjo galingai, tačiau žodžių išgirsti nepavyko.

Bet viską su kaupu kompensavo Sickness (Chrisas Goudreau). Stipriausiai ir žiauriausiai skambėjusi muzika kėlė net fizinį diskomfortą. Pajutau, kad nevalingai imu griežti dantimis, kramtytis lūpas. Staiga susivokdavau judąs. Jo garsai pusvalandžiui visiškai užvaldė. Paklaikęs it ligonis jis gąsdino, o triukšmas tiesiog draskė kūną.

Likau gyvas.

 

Parašė Petras Vomilas. Nupyzdinta iš Omni.lt. 2004.10.11

 

autarkeia p.s. Su Control vokalu buvo viskas OK. Freak Animal žurnalo paklaustas, Thomas Garrison, Control kūrėjas, atsakė, jog specialiai skandina vokalą 'noise" sienoje, kad skambėtų kitaip nei daugelis "power electronics" grupių, kurios vokalui teikia prioritetą ir jį išryškina labiau nei muziką. O Slogun komanda ištikro turėjo problemų su aparatūra, todėl ir nebuvo žemo garso linijos. Tačiau vokalas, manau, buvo nepakartojamas vien todėl, kad nenaudojo jokio balsą kraipančio efekto:):):). Johnas Balistreri supistas monstras.

 

Festivalio galerija. >>
<< ATGAL