SLOGUN. JŪSŲ KULTŪRA, MANO PEILIS!

Kartą savimi labai pasitikintis žurnalistas, iš prigimties rafinuotas cinikas, genamas smalsumo, apsilankė Čikagoje vykusiame koncerte ir vėliau papasakojo savo įspūdžius.

“Aš esu labai ciniška persona ir kai “perfomance” daranti grupė bando atrodyti baugi, man tai kelia tiesiog juoką. Tačiau apsilankęs šios grupės koncerte, pajutau tai, ko dar niekada nesu patyręs renginiuose, - BAIMĘ. Aš jų tiesiog bijojau. Bijojau ne todėl, kad jie atrodė baugūs. Aš tiesiog bijojau, nes jaučiau, kad jie gali man padaryti kažką blogo fiziškai. Viso koncerto metu jaučiau įtampą ir niekaip negalėjau nusiraminti tuo, kad dar vakar bendravau su tais vaikinais ir jų kompanija man pasirodė labai draugiška. Šią akimirką tai man nieko nereiškė. Jie buvo susipriešinę su visa salėje esančia minia. Auditorija jiems reiškė vieną – PRIEŠĄ. Kadangi aš buvau vienas iš minios, visą laiką bijojau, kad John’as ar kiti dešimt su juo dalyvaujančių pasirodyme man smogs, mane pastums ar įžeis. To nepamirštamo koncerto metu aš supratau, kad šitie žmonės privertė mane JAUSTI, o jų panaudoti metodai pranoko mano rafinuotą cinizmą. Taip pat supratau, kas ši grupė yra įkūnyta ir veikianti MIZANTROPIJA.”

Tą vakarą žurnalistas apsilankė SLOGUN koncerte Čikagoje. Šį projektą sukūrė viena iš garsiausių JAV “power electronics” mokyklų pasaulyje ir viena iš garsiausių “power electronics” komandų apskritai. Tiksliau - tai vieno žmogaus, John Balistreri, solinis projektas. Koncertuose jam talkina kiti atlikėjai, grojantys tokiose grupėse kaip “Sickness”, “Navicon Torture Technologies”, “Bloodyminded”, “Control”. Tarp aršios elektroninės muzikos mėgėjų per 8 kūrybos metus SLOGUN įgijo kulto statusą.

Muzikos kritikai pripažįsta, kad SLOGUN - jei ne pats ekstremaliausias pasaulyje muzikinis projektas, tai vienas iš kelių. Savo egzistenciją pradėjęs 1996 metais, šis muzikos fenomenas pagarsėjo ne tik savo itin brutalia ir agresyvia garso estetika, kurios pamatą sudaro negailestingo triukšmo atakos, žiaurūs dokumentiniai semplai, bet ir itin tiesmukiškais, užgauliais, pesimistiniais tekstais, kurių prasmę dar labiau sustiprina skambus ir aiškus John’o Balistreri balsas, perkoštas per visą krūvą muzikinių efektų. SLOGUN taip pat garsėja savo tekstų tematika, kuri daugelio žmonių vertybių sistemose yra mirtinas tabu. Tai serijiniai žudikai, maniakai, “mass murderiai” ir jų padaryti nusikaltimai, sutrumpintai išreiškiami J.Balistreri kūryboje savotiška transkripcija “TRUE CRIME”. O track’ų teksto struktūros dažnai primena šūkius, iš kurių garsiausiais - “Fuck The World” ir “Therapy through Violence” - yra ženklinami beveik visi John’o sukurti meno artefaktai. Paskutinį štrichą, kuris moralios visuomenės akyse SLOGUN fenomeną paverčia visišku monstru, uždeda sklindantys gandai apie John'o ir jo komandos ekstremalius šou. Vieni šneka, kad prieš koncertą šie garso teroristai trina druska šnerves, kad skausmas ir perštėjimas iššauktų įsiūtį, kiti pasakoja, kad jie kilnoja svarsčius, kad pajustų adrenalino, iššaukiančio agresiją, antplūdį. Sunku patikrinti, ar tai tiesa, tačiau, kad likus kelioms valandoms iki koncerto John'as ir jo padėjėjai su niekuo nebebendrauja, - faktas. O koncerto metu vyksta stipri konfrontacija su publika, kuri sukuria karštą kovos ir priešstatos atmosferą. Ši atmosfera neatsiejama nuo SLOGUN koncepcijos, kurios pagrindinis dėmuo yra SMURTAS. Kodėl? Atsakymą pateikia John’o Balistreri biografija.

John’o tėvai yra siciliečiai ir, pasak gandų, emigravo iš Sicilijos, nes užkniso savitos mafijos taisyklės, kurios Sicilijoje yra tradicija ir privalomos visiems nuo mažo iki seno. Gana ryškus šios tradicijos elementas - SMURTAS. Tačiau emigravę į JAV ir apsistoję Bensonhurst’e, kuris yra Brooklin’o dalis, priklausanti italams, jie suprato, kad taisyklės naujoje šalyje yra lygiai tokios pačios. Tuo netruko įsitikinti ir JAV gimęs John Balistreri, būsimasis SLOGUN kūrėjas. Bensonhurst’e buvo pilna mafijozių, gatvės buvo labai nesaugios ir gyvenimas virė pagal sicilietiškas taisykles. John’as, prisimindamas savo paauglystę, visada pabrėžia, kad jis visą laiką dalyvaudavo paauglių muštynėse ir kad negailestinga kova už išlikimą bei DOMINAVIMĄ buvo rūsti kasdienybė. Tiesa, šalia sicilietiškų “Cosa Nostra” ypatumų, John'as labai anksti patyrė dar labiau sukrečiantį amerikietiško smurto aspektą, kuris labai įtakojo SLOGUN atsiradimą ir vieną pagrindinių jo, kūrėjo, interesų.  Aštuonerių metų amžiaus John’as ėjo savo gimtąja gatve. Prie gretimo namo staiga suvažiavo kelios dešimtys policijos automobilių, kaukė sirenos, verkė kažkokia moteris. Nors vaizdas buvo pritrenkiantis, iš pradžių nei John’as, nei jo tėvas nesuprato, kas nutiko. Tik vėliau paaiškėjo, kad tuo metu siautėjęs labai garsus maniakas David Berkovitz, geriau žinomas  kaip “Son of Sam”, toje vietoje praeitą naktį paklojo merginą Susan Moscowitz, o jos vaikinas Robert’as per stebuklą išvengė mirtino šūvio. Nors tai buvo paskutinis “Son of Sam” užpuolimas (paskui jį pagavo), šis įvykis taip paveikė John’o psichiką, kad jis karštligiškai ėmė domėtis serijiniais žudikais, rinko visą įmanomą informaciją ir tai tapo jo svarbiausiu gyvenimo hobi. Šis įvykis vaikui iškėlė daugybę klausimų, į kuriuos jis neturėjo atsakymo. Vėliau, ieškodamas atsakymo, kas yra tie vieniši žmonės, kurie sugriauna savo gyvenimą dėl to, kad turi nenumaldomą aistrą žudyti, kankinti ir griauti kitų gyvenimus, jis susipažino su dar ryškesniais Amerikos kultūros apaštalais: “Ted Bundy”, “Ramirez”, “Gacy”, “Green River” (niekada nepagautas maniakas). Šie taip pat padarė didžiulę įtaką Balistreri kūrybai bei asmenybės vystymuisi.

Smurtas, rizika ir pavojus paauglį John’ą supo visur ir visada. Gatvėse jis dalyvavo gaujų karuose, domėjosi daugiausia serijiniais žudikais, o realizuodamas savo kūrybinę enrgiją - daug metų naktimis piešdamas ant New York’o  sienų grafiti, rizikavo arba pakliūti policijai ir sėsti už grotų, arba būti demaskuotas savo itin valdingo tėvo, kuris už tokias naktines gastroles galėjo panaudoti tikrai griežtus sicilietiško auklėjimo metodus. Jhon’as su sėbrais nevengdavo pagirtuokliauti, o tai baigdavosi naktiniais porno parduotuvių niokojimais, vitrinų daužymais. Dėl šių vandališkų aktų jie net savo gaują pavadino “Porn Lords”. Tačiau vėliau John’as Balistreri suprato, kad toks gyvenimo būdas ankščiau ar vėliau jį pražudys, kaip ne vieną jo draugą. Vieni buvo nužudyti gaujų susirėmimuose, kiti “sėdo”. Todėl, atsiribojęs nuo gatvės, jis siekė kitaip realizuoti savo gaivališką energiją. John’as įstojo į koledžą ir studijavo architektūrą, o baigęs tapo dizaineriu. Tačiau praeities patirtis ir interesai neišnyko ir John’as suprato, kad “power electronics” yra geriausias būdas sujungti tris didžiausias jo gyvenimo aistras: “noise” muziką, grafinį dizainą ir domėjimąsi maniakais vienoje srityje – muzikoje, ir taip išreikšti savo patirtį. Pastūmėtas draugo Balistreri ėmė kurti aršų “power electronics” monstrą SLOGUN, kurio vardu per 8 metus paleido į pasaulį daugybę vinilų, kasečių, kompaktinių CD plokštelių, atvirukų, ženkliukų, lipdukų, net kečupo butelį su kažkokio maniako vardu, provokavusių pasaulinę masinę kultūrą negatyviausių socialinių reiškinių demonstravimu ir šokiravusių ne vieną.

Balistreri teigia, kad kažkokių ypatingų tikslų kurdamas šią ekstremalią muziką ir jos apipavidalinimą neturi. Jis nesiekia išgarsėti ar ko nors išmokyti pasaulį. Tačiau, kita vertus, išreikšdamas visą savo sukauptą patirtį, jis tiek sau, tiek klausytojams taiko savotišką smurto terapiją. Jis teigia, jog turbūt pagrindinė projekto idėja - būti brutaliai ir negailestingai sąžiningu pačiam sau. John’as mano, kad tai didelė privilegija Amerikos veidmainiškoje kultūroje, kuri visais aspektais taiko dvigubą standartą, o tikrovėje yra visiškai praradusi savikontrolę ir vis giliau degraduoja. John’as šlykštisi žiniasklaida, kuri plūsta serijinius žudikus, nors kadaise pati juos išreklamavo, paversdama kulto ir garbinimo objektais. Amerikoje klesti knygų, filmų apie serijinius žudikus rinka. Žmonės, viešai reikšdami pasišlykštėjimą SMURTU, iš tikrųjų jį garbina. Kitaip kodėl populiarūs tokie serialai kaip “Sopranos” arba kodėl klesti MTV, kuri daugiausiai propaguoja juodaodžių gangsterių kultūrą ir jos neatsiejamą priedą - kriminalinius nusikaltimus? John’ą labai piktina tai, kad žmonės ima verkšlenti tik tuomet, kai jų garbinamas smurtas atsisuka prieš juos pačius. Tačiau jie mėgaujasi smurtu, jei jaučiasi saugūs, ir tuomet spjauną į viską. Jie nesirūpina vieni kitų gerove, savo artimu. Tai aukščiausio lygio neatsakingumas, o jis toks įprastas visose gyvenimo sferose. Smerkdamas visa tai, John’as retoriškai klausia: “Argi šie žmonės nenusipelno smurto? Argi serijiniai žudikai nėra tokią kultūrą labiausiai atitinkantis simbolis ir pavyzdys? Ar ne tiesą sakė Čarlis Manson’as, kad serijinis žudikas yra tiesiog masių refleksija?” Tačiau šie John’o teiginiai bei aistringas domėjimasis žudikais maniakais nereiškia, kad jis pateisina smurtą. Menininkas teigia, kad serijiniai žudikai kaip niekas kitas nusipelno mirties. Ir ne tik jie, bet ir visi, kurie smurtauja tenkindami savo aistras. Jis mano, kad šie žmonės prarasti, nes niekad nesistengs pasikeisti. Kadangi tokių žmonių yra labai daug, J. Balistreri sako, kad pasaulis yra šlykšti vieta ir, nors šeimoje buvo auklėtas kaip katalikas, bet kokia religija jam yra svetima ir nesuteikia vilties. Jis džiaugiasi tuo, kad bent jau yra neišvengiama galimybė kada nors numirti ir iš čia dingti. Menininkas save laiko visišku realistu ir tiesmukiškai pasikliauna tik faktais. Be to, teigia, kad “power electronics” yra viena iš tobuliausių realistinio meno formų. J.Balistreri neigia bet kokį mistiškumą savo muzikoje, teigdamas, kad SLOGUN yra žiauri patirtis, paremta tiksliais faktais. Jis pastebi, kad iš tikrųjų jo muzika kyla ne iš pykčio ir neapykantos. Jos šaltinis - visiškas nuovargis ir frustracija, kilusi iš kultūrinės erdvės, kurioje jis gyvena. Gali pasirodyti, kad visus kritikuodamas J.Balistreri išaukština save ir mano esąs teisus, tačiau šis įspūdis labai klaidingas. Tiek SLOGUN tekstuose, tiek interviu J.Balistreri dažnai pabrėžia, kad jis - šiukšlė, padugnė, mėšlas, kaip ir visi kiti, tuo pabrėždamas visų beviltišką padėtį ir tai, jog nė vienas nėra už kitą pranašesnis. Visi pilni mėšlo. Šį SLOGUN kūrybos bruožą sustiprina ir J.Balistreri komentarai, kodėl koncertų metu jis eina į publiką, su ja karštai diskutuoja ar elgiasi brutaliai. John’as teigia, kad jis nenori būti virš kitų ant scenos. Jis nenori, kad į jį vėpsotų kaip į stabą ar jį garbintų. Kai tik buvo pradėtas SLOGUN projektas, John’as apskritai teigė, kad nenori lipti ant scenos ir gyvai nekoncertuos. Tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė, nors jo, kaip vokalo, “perfomance” ryškiai skyrėsi nuo įprastų. John’as koncertuose niekada nekartoja savo studijinių albumų tekstų.  Dažniausiai improvizuoja ir rėkia miniai tai, kas jam tuo metu ateina į galvą. Tai labai priklauso nuo susirinkusios publikos. Gal todėl, kad publika skirtingose pasaulio vietose yra labai skirtinga, SLOGUN koncertai yra visiškai neprognozuojami. Aišku tik viena - pats Balistreri visus ateinančius į “power electronics” koncertą įspėja, kad tai brutaliausia meno forma ir ji nėra maloni ar apie gražius dalykus.

This is for all those people who "listen" to Power Electronics, yet seem to be surprised or shocked by violence during a show. GET OFF OF IT!!! DO NOT LISTEN TO THIS STUFF, OR ATTEND A POWER ELECTRONICS SHOW, IF VIOLENCE OFFENDS YOU!!! In this genre, NOTHING should shock you!!! Recent events at a recent festival makes me feel that people just do not get it. This is a very violent, extreme genre, and I would think that by the time you got to this point, to listen to this stuff, you've heard or seen it all. Nothing should upset you! Now, you may not agree with what the performer says, but to be shocked and offended. Give me a break! And another thing. DO NOT JUDGE A PERFORMER BY HIS PERFORMANCE! Just because the artist is doing something extreme, it doesn't mean he's out there fucking chickens or skinning young boys! Get to know the artist before saying shit about them on those dumb news groups!!! And with that, all the best to you, and thanks to those who give a shit! J.Balistreri.

Daugelis, ypač tie, kuriuos įžeis John Balistreri pasirodymas, savęs paklaus, kodėl SLOGUN Lietuvoje ir kurių galų reikėjo dalyvauti šitoje nesąmonėje? Tačiau tegu kiekvienas šioje itin sparčiai amerikonėjančioje kultūroje, kuri turi fenomenalią savybę pirmiausia perimti visa, kas  šlykščiausia, pabando atsakyti sau į paprastą klausimą: Kas yra John Balistreri? Siaubingos kultūros agresyvus produktas, ar siaubingos kultūros negailestingas pranašas, suteikiantis retą galimybę žvilgtelėti į perspektyvą?  O gal ir viena, ir kita kartu? 

Parašė Lashisha, 2004-10-05