Tai ilgai planuotas įrašas, skirtas artimam autoriaus žmogui – seneliui. Remiantis jo gyvenimo istorija, apmąstomi pokario Lietuvos pasienio gyventojų likimai. Vieni tragiškai žuvo, kitus nubloškė tremtis, treti liko gyventi sovietinės santvarkos užgrobtoje teritorijoje, o tai prilygo vidinei tremčiai arba kapituliacijai ir pasidavimui, veidmainystei. Tačiau, pasirodo, net ir tokiomis aplinkybėmis įmanomas tylus vieno asmens pasipriešinimas prieš visą sistemą. Gūdžiais sovietiniais laikais albumo herojus išdrįso nepaklusti vykdomosios valdžios nurodymams savo veiksmus motyvuodamas tuo, kad nėra šios šalies pilietis. Kilus sąmyšiui, galima laikyti stebuklu, kad pastarasis liko gyvas ar nebuvo ištremtas į šiaurės lagerius. Jam buvo išduotas asmens dokumentas su atspaudu „БЕЗ ГРАЖДАНСТВА“.  

Albumo kompozicijose užkoduoti pokario laikmečio simboliai, atmintin nusėdę dar vaikystėje, besiklausant artimųjų pasakojimų. „Vilko vaikai” – klajojantys Rytprūsių vieniši vaikai, kuriuos slėpė ir saugojo geri žmonės. „Žydintys sodai“ – dosniu savo derliumi pasitinkantys namo grįžtančius tremtinius. „Kulto tarnas“ – daugiasluoksnė ir komplikuota asmenybės bei visuomenės būsena. „GEBURTSORT: SZINDAITSCHEN“ – užrašas senelio asmens dokumentuose nurodantis gimimo vietą, dabartinį Žindaičių miestelį. „1977“ – simboliniai metai, kuriais mirė albumo herojus ir po kelių mėnesių gimė jo autorius.

Įrašai padaryti naudojant tik akustinius instrumentus ir aplinkos garsus iš autentiškų senelio gyvenimo vietų: likę tebestovintys namai, palėpė su senais amatininko įrankiais, gimtuosiuose Žindaičiuose švilpiantys vėjai ir čiauškantys paukščiai, bažnyčia, šlamantys pageltę dokumentai ir fotografijos, girgždantys žingsniai Jurbarko miesto kapinėse...

„БЕЗ ГРАЖДАНСТВА“ – melancholiškas, atmosferinis instrumentinio ambient įrašas, skirtas žmogaus būsenai, kai savo tėvynėje tampi svetimu, įkalintu sunkaus pasirinkimo spąstuose: bėgti ar pasilikti.